Švietimo bendruomenės tinklas EduAction savo veiklą pradėjo nuo keletos projektinių iniciatyvų, skirtų pedagogų kvalifikacijai tobulinti, įgyvendinimo. Vykdydami šią veiklą visad siekėme turinio kokybės, kad žmogus, kuris moko kitus, gautų itin aktualią informaciją savo darbo gerinimui.

Ilgainiui šios iniciatyvos buvo apjungtos ir nuo 2020 m. kvalifikacijos tobulinimo renginius švietimo bendruomenei pradėjome organizuoti kaip švietimo pokyčių judėjimas EduAction, koordinuojamas Socialinių mokslų kolegijos.

2022 m. birželio mėn. tapome akredituota institucija, galinčia vykdyti kvalifikacijos tobulinimo renginius, kurie įgyvendinami pagal neformaliojo švietimo programas.

Seminaras – lektoriaus vedamas kontaktinis arba nuotolinis kvalifikacijos tobulinimo renginys, kurio trukmė – ne mažiau 6 ak. val. Seminaras vedamas pagal patvirtintą programą.

Ilgalaikiai mokymai – ne mažiau kaip 40 ak. val. trunkantis kvalifikacijos tobulinimo renginys, kurį sudaro kontaktinio ar nuotolinio darbo valandos su lektoriumi, savarankiško darbo valandos ir konsultacijos.

Paskaita – aktualios temos dėstymas kontaktiniu ar online būdu, bet ne trumpesnis nei 2 ak. val.

Konferencija/forumas – renginys, skirtas analizuoti konkrečią temą su keletu lektorių, pristatančių teorinį ir/arba praktinį pranešimą ar dalyvaujančių diskusijoje. Konferencijos trukmė – ne mažiau kaip 6 ak. val.

Edukacinė išvyka-seminaras – programa, vykdoma išvykoje.

Konsultacija – organizuota veikla konkrečiu klausimu.

Apskritojo stalo diskusija – išplėstas posėdis aktualiems klausimams spręsti

ŠVIETIMO LYDERIŲ KOMPETENCIJOS: VADOVAMS, ADMINISTRACIJOS ATSTOVAMS

Šiuolaikinio pasaulio įvykių aktualijos daro milžinišką poveikį mokykloms bei pedagoginiam darbui. Šios programos tikslas – gerinti mokyklos vadovų valdymo įgūdžius, atliepti aktualiausias tendencijas, atsižvelgiant į pedagogų, mokinių ir jų tėvų besikeičiančius poreikius. Programa padės pagerinti mokyklos vadovų valdymo stilių, kas užtikrins lanksčios ir tikslingos bendradarbiavimo sistemos kūrimą mokykloje, padės prisitaikyti prie įvarių komandos narių poreikių bei suburti šiuolaikišką ir stiprų kolektyvą. Programa pagerins praktinius bendravimo su žmonėmis įgūdžius bei konfliktų valdymo kompetencijas.

Lektorė – dr. Aleksandra Batuchina

 

PASIDALINTOSIOS LYDERYSTĖS TAIKYMAS ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE – NUO MOTYVACIJOS IKI ĮGALINIMO

Pastarieji metai Lietuvos švietimo įstaigoms atnešė didelę bangą iššūkių ir esminių pokyčių. Pandemijos ir pasaulinių įvykių fone iš mokyklų ir jų bendruomenių tikimasi lyderystės diegiant inovatyvius darbo metodus, kūrybiškų sprendimų transformuojant įvairių projektų vystymą ir profesionalaus įsitraukimo formuojant pozityvius socialinius santykius su vaikais ir jų tėvais. Mokykloms keliamas lūkestis, kad jos aktyviai rūpinsis ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, savo šalimi.

Lyderystės pasidalijimas mokykloje yra vienas iš būdų, kuris ne tik padeda didinti mokyklos efektyvumą, stiprinti valdymą, gerinti mokymo(si) rezultatus, bet ir daro įtaką mokyklos darbuotojų gerovei. Programoje aptariamas pasidalytosios lyderystės poveikis gerinant mokyklų veiklos rezultatus, formuojant įstaigos kultūrą, kurioje mokytojai dirba bendradarbiaudami, o ne rungtyniaudami, dalijasi patirtimi su savo ir kitų mokyklų kolegomis.

Programa siekiama ne tik supažindinti su pasidalytosios lyderystės, kokybiško bendradarbiavimo ir komunikacijos principais bei metodais, bet ir aktyviai juos išbandyti drąsinant dalyvius juos naudoti kasdieninėje veikloje.

Lektorė – Danguolė Kraskauskienė

 

MOKYTOJO, MOKINIO IR TĖVŲ KOMUNIKACIJA SOCIALINIUOSE TINKLUOSE

Mokymo programos „Mokytojo, mokinio ir tėvų komunikacija socialiniuose tinkluose“ tikslas – suteikti žinių apie kintančią mokyklos, tėvų ir mokinių komunikaciją, kurios pagalba būtų lanksčiau derinami mokyklos bendruomenės poreikiai. Aktyvi švietimo įstaigos ir bendruomenės komunikacija skatina permainas, teigiamai veikia organizacinę kultūrą, skatina visų bendruomenės narių socializaciją.

Šių mokymų dalyviai išmoks kurti kontaktų tinklus socialinių tinklų pagalba, sužinos, kaip apsaugoti savo duomenis, pažins skaitmeninės komunikacijos būdus ir priemones, kurie palengvintų informacijos sklaidą ir kontrolę, sprendimų priėmimo procesą.

Komunikacijos ugdymo bendruomenėje užtikrinimas padeda sukontroliuoti informaciją, gaunamą įvairių šaltinių pagalba bei atitinkamai ją nukreipti įgyvendinimui. Mokymų metu dalyviai įgis praktikos apie komunikaciją socialiniuose tinkluose ir elektroniniu paštu. Jie taip pat identifikuos, kaip tiek organizacinė, tiek profesinė, tiek asmeninė komunikacija kuria įvaizdį.

Komunikacija šiuose mokymuose bus analizuojama ir per visuomeniškumo prizmę, t.y. mokymų dalyviai gaus atsakymus, kaip aktyvi ir pozityvi komunikacija veikia kitų bendruomenės narių įsitraukimą ir įsipareigojimų laikymąsi, kokį poveikį daro tarpusavio pasitikėjimui savimi bei pasitenkinimui organizacine kultūra.

Lektorė – Kristina Abrutienė

 

ŠVIETIMO LYDERIŲ KOMPETENCIJOS: MOKYTOJAMS, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTAMS

Sąmoningumas ir atsakomybė yra neatsiejami mokinio asmeninio augimo faktoriai, nulemiantys sėkmingą vaiko ateitį. Todėl svarbu užtikrinti mokytojų kompetencijas, padėsiančias mokiniui augti ir tobulėti. Ugdomojo vadovavimo (nedirektyvus bendravimas, atviri klausimai, atsakomybės perdavimas, paliepimų atsisakymas, pasitikėjimas mokiniu) principai yra esminiai ugdant sąmoningą ir atsakingą asmenybę bei užtikrinant efektyvią mokinio ir mokytojo partnerystę mokymo(si) procese.

Lektorė – dr. Aleksandra Batuchina

 

ŽAIDYBINIMAS UGDYME

Žaidimų įtakos motyvacijai išsaugojimas ir perkėlimas į ugdymą įmanomas pasitelkiant žaidimo elementus ar tam tikras žaidimų dalis perkeliant bei atkartojant mokyme. Tinkamai pritaikyti žaidybinimo elementai įtraukia, motyvuoja ir skatina mokinius veikti, padeda lengviau suprasti ir įsisavinti informaciją, skatina bendradarbiavimą, komandinį darbą ir komunikaciją, aktyvina asmeninį tobulėjimą ir kryptingą tikslų siekimą.

Nors žaidimai ir tampa ugdymo dalimi, tačiau žinių apie tinkamai ir tikslingai integruotus žaidybinimo elementus ir jų įvairovę trūksta. Dažnai ugdymo proceso žaidybinimas būna labiau intuityvus nei tikslingas, o netinkamai naudojami elementai neatneša laukto rezultato.

Žaidybinimo elementai taip pat gali būti pritaikomi ne tik ugdyme, o taip pat ir projektinėje veikloje, buriant komandą, motyvuojant kolektyvą, todėl patarimų, kaip suaktyvinti motyvaciją ir įsitraukimą, seminare sužinos ir ugdymo įstaigų administracijos atstovai, projektų ar komandų vadovai.

Teorinė programos modulių dalis ir praktinė veikla, suteiks pedagogams galimybę naujai pažvelgti į savo jau naudojamus metodus ir padidinti jų efektyvumą. Programą sudaro keturi moduliai/seminarai, kuriuose pedagogams bus pristatomos teorinės su žaidybinimu susijusios žinios, praktiškai mokoma, kaip tinkamai rinktis žaidybinimo elementus tam tikrose situacijose, pristatomi įvairūs žaidybinimo elementai bei priemonės, palengvinančios jų integraciją į ugdymo procesą. Taip pat bus pasidalinta, kaip įvairūs elementai daro įtaką besimokantiesiems. Kiekviename modulyje teorinės žinios yra sustiprinamos per praktinę veiklą, kurios metu, dalyviai įvairiais būdais išbando žaidybinimo elementų pasirinkimo ir integravimo galimybes.

Lektorė – Rolanda Rimkevičienė

 

PATYRIMINIS MOKYMAS. SAMPRATA IR PRAKTIKA

XXI amžius mus pasitinka galimybėmis, bet tuo pačiu diktuoja naujas gyvenimo sąlygas, kuriose vis didesnį vaidmenį užima gebėjimas susikurti darbo vietą sau, skaitmeninių įgūdžių lavinimas ir nuolatinis, visą gyvenimą trunkantis mokymasis. Ką tai reiškia šiandien egzistuojančiai ugdymo sistemai?

Šiandien, kaip ir daugybę metų prieš tai, didžiąja dalimi ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose vyksta klasėse, mokantis įvairių vadovėlių pagalba, mokomąją medžiagą mokantis mintinai ir vertinant, kaip mokiniams sekasi tą medžiagą atkartoti. Vertinimas  organizuojamas žinių lygyje, kuomet siekiama pamatuoti įgytų žinių kiekį, bet neturint tikslo suformuoti praktinius gebėjimus ir juos įvaldyti per įvairias patyriminio mokymo(si) užduotis.

Dėl šių priežasčių tampa vis aktualiau ugdymo procese dirbant su įvairaus amžiaus mokinių grupėmis organizuoti atradimų procesą, kurio metu įgyjamos žinios ir jos įprasminamos konkrečioje veikloje. Patyriminis mokymas(is) – tai tęstinis veiklos, refleksijos, išvadų formulavimo ir taikymo procesas, pirmiausiai vedantis į didesnį sąmoningumą bei adekvatesnį elgesį mokymosi procese.

Ugdymą organizuojant patyriminio mokymo(si) būdu mokiniai sprendžia sudėtingas problemas ir iššūkius, kuriuose nėra vieno teisingo atsakymo. Vietoj to mokiniai remiasi daugybe disciplinų – tai yra mokosi tarpdisciplininio ugdymo projektų būdu, kad jas išspręstų. Jie turi dirbti komandose ir bendradarbiaujant.

Šie modeliai nepakeičia klasikinio pagrindinio bendrojo lavinimo tikslo – įgyti brandos atestatą. Tačiau jie yra svarbūs šio branduolio papildymai, kurie gali būti geriau pritaikyti paruošti jaunus žmones pagal dabartinius ir ateities pasaulio poreikius. Metodologijoje taip pat pabrėžiama – daugiau dėmesio skirti klausimams, o ne atsakymams; kokybišką klausimų kėlimą naudoti kaip raktą į giluminį mokymąsi.

Metas iš kasdienių klasių keltis į „gyvenimo laboratorijas“. XXI-ajame amžiuje moksleiviai turi mokytis per patirtį ir žinių praktinį taikymą, ne vien išmokdami informaciją ar žinias.

Praktinės veiklos klases paverčia realaus gyvenimo laboratorijomis, kurios prasiplečia ir netelpa viename pastate: praktiniai patyrimai, šešėliavimas, klausimų kėlimas, inovacijų kūrimas grupėse – tai tik kelios formos, kurios atiduoda atsakomybę už mokymąsi į mokinio rankas.

Mokytojai sutelkia dėmesį į sąlygų sudarymą: pažinti tikras profesijas arba kurti naujas, susidurti su realiais verslo iššūkiais ir eksperimentuoti, klysti bei mokytis iš savo klaidų, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti. Tai labai svarbu siekiant išsiugdyti pasitikėjimą savo galia veikti ir susikurti profesinį bei asmeninį gyvenimo pamatą.

Mokytojo vaidmuo šiandien neišvengiamai keičiasi. Jis nebėra tik informacijos perteikėjas, jis – labiau mentorius arba fasilitatorius. Fasilitatorius, kuris veda tam tikra kryptimi, užduoda tinkamus klausimus ir suteikia individualų grįžtamąjį ryšį. Fasilitatorius, kuris padeda reflektuoti apie tai, kas jau patirta ir kiek pastūmėti į tolimesnį pažinimą. Ten, kur turinį kuria mokiniai, turėdami viso pasaulio informacijos šaltinius, jie mokosi vieni iš kitų, iš aplinkos ir kuria bendras patirtis. Atsiduriame bendrybės kupiname pasaulyje, kuriame mokomės inovatyviai.

Vienas pagrindinių mokytojo iššūkių – gebėjimas suprojektuoti mokymosi aplinką ir patį mokymą, kurio metu mokiniai galėtų praktiškai panaudoti tai, ko jie mokosi ir tai išbandyti skirtinguose kontekstuose. Paprasčiau tariant – įveiklinti žinojimą realiame pasaulyje. Besimokantieji turi ne tik atsiminti, ko mokosi. Jie turi plėtoti ir plėsti savo pasaulėžiūrą įvairiose susijusiuose su specialybe srityse, ypatingą dėmesį skiriant socialinės atsakomybės jausmui, taip pat intelektualiniams ir praktiniams įgūdžiams: bendravimo, bendradarbiavimo, analitiniams ir problemų sprendimo.

Svarbu, kad mokiniai būtų išmanantys, gebėtų naudoti tai, ką žino, galėtų atlikti kritinę analizę ir būtų pasirengę mokytis visą gyvenimą. Tačiau programos, skirtos ugdyti mokinių asmeninius, socialinius ir ekonominius gebėjimus, dažnai yra atskirtos nuo pagrindinės akademinės patirties.

Lektorės – dr. Inga Iždonaitė-Medžiūnienė, dr. Edita Gelbūdienė