Kas padeda mokyklai išlikti stipriai, kai tenka susidurti su netikėtais iššūkiais? Ar pakanka turėti krizių valdymo planą, ar ne mažiau svarbu ir tai, kaip mokykloje priimami sprendimai, bendradarbiauja darbuotojai, užtikrinama pagalba mokytojams ir mokiniams?
Šie klausimai buvo aptariami spalio 13-14 d. Liublianoje (Slovėnija) vykusiose tarptautinėse dirbtuvėse „Crisis-Resilient School Management: Education Preparedness in the 21st Century“. Renginys organizuotas įgyvendinant Europos švietimo darbdavių federacijos (EFEE) projektą PREPar-Ed, kuriuo siekiama stiprinti švietimo įstaigų ir jų vadovų pasirengimą krizėms.
Dirbtuvėse susitiko daugiau kaip 40 švietimo organizacijų atstovų, mokyklų vadovų ir ekspertų iš įvairių Europos šalių. Jie dalijosi patirtimi, kaip mokyklos gali pasirengti sudėtingoms situacijoms, užtikrinti ugdymo tęstinumą ir stiprinti bendruomenių gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių.
Renginyje taip pat pristatytos preliminarios PREPar-Ed tyrimo įžvalgos, atkreipiančios dėmesį į tai, kad mokyklų pasirengimas krizėms turėtų apimti ne tik reagavimą į jau įvykusias situacijas, bet ir išankstinį planavimą, aiškų atsakomybių pasiskirstymą, darbuotojų kompetencijų stiprinimą bei bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.
Vienoje iš renginio sesijų dalyviai susipažino su keturiais skirtingais gerosios praktikos pavyzdžiais: nuo Nyderlanduose sukurtų praktinių krizių valdymo priemonių mokykloms ir vaikų emocinei gerovei skirtų žaidybinių metodų iki Ukrainoje įgyvendinamos švietimo ir pagalbos iniciatyvos bei Lietuvoje koordinuojamo mokyklų atsparumo įsivertinimo projekto.
Renginio metu SMK Aukštoji mokykla, atstovavusi Europos švietimo organizacijai FEDE, gerosios praktikos pristatymų sesijoje supažindino dalyvius su koordinuojamu „Erasmus+“ projektu SAMER (Schools’ Ability to Adapt in the Modern Educational Context: Navigating Resilience), skirtu bendrojo ugdymo mokyklų atsparumui stiprinti.
Mokyklos atsparumas prasideda ne krizės dieną
Pokyčiai mokykloje ne visada reiškia didelę krizę. Tai gali būti nauji ugdymo reikalavimai, didėjantis mokytojų darbo krūvis, mokinių emocinės gerovės sunkumai, darbuotojų kaita ar netikėti kasdienės veiklos sutrikimai.
Kaip tokiose situacijose priimami sprendimai? Ar mokytojai laiku gauna informaciją ir reikiamą pagalbą? Ar mokiniai jaučiasi saugūs ir išklausomi? Ar mokyklos bendruomenė geba mokytis iš ankstesnės patirties?
Šiems ir kitiems mokyklų atsparumui svarbiems klausimams dėmesys skiriamas SAMER projekte. Projekto metu kuriamas mokyklų atsparumo įsivertinimo įrankis, apimantis šešias tarpusavyje susijusias sritis: mokyklos valdymą ir pokyčių koordinavimą, mokytojų atsparumą ir profesinius gebėjimus, mokinių savijautą ir įsitraukimą į mokymąsi, mokyklos kultūrą ir gebėjimą prisitaikyti, šeimų bei bendruomenės įtraukimą ir pasirengimą krizėms bei aplinkos pokyčiams.
Įsivertinimo procese numatoma įtraukti mokytojus, kitus mokyklos darbuotojus, administracijos atstovus ir mokinius. Skirtingų bendruomenės grupių atsakymai turėtų padėti mokykloms geriau suprasti savo stipriąsias puses, pastebėti skirtingas patirtis ir nustatyti sritis, kurioms tikslinga skirti daugiau dėmesio.
Kurioms mokyklos gyvenimo sritims pokyčiai kelia didžiausius iššūkius?
PREPar-Ed gerosios praktikos pristatymų sesijoje SMK pakvietė dalyvius įsitraukti į diskusiją apie mokyklų atsparumą. Susipažinę su šešiomis SAMER projekte išskirtomis sritimis, dalyviai buvo kviečiami aptarti, kuriose mokyklos labiausiai jaučia pokyčių poveikį, ir pasidalinti siūlymais, į kokius papildomus aspektus svarbu atsižvelgti vertinant mokyklų atsparumą.
Toks požiūris svarbus, nes mokyklų patirtys ir iššūkiai skiriasi. Vienoje mokykloje didžiausių sunkumų gali kelti darbuotojų darbo krūvis, kitoje – bendruomenės įtraukimas, komunikacija ar pasirengimas netikėtiems veiklos sutrikimams.
SAMER projektu siekiama, kad mokyklos galėtų ne tik atpažinti joms aktualiausius iššūkius, bet ir įvertinti, kuriose srityse jos jau yra stiprios, o kur reikėtų papildomų sprendimų.
Tarptautinės PREPar-Ed dirbtuvės suteikė galimybę pristatyti SAMER kuriamą įrankį platesnei Europos švietimo bendruomenei, pasidalyti skirtingais požiūriais į mokyklų atsparumą ir aptarti, kaip pasirengimas pokyčiams gali tapti nuoseklia kasdienės mokyklos veiklos dalimi.
Daugiau apie SAMER projektą: https://eduaction.lt/corevalues/