Gegužės 22-oji Kauno „Žalgirio“ arenos Amfiteatro salėje tvyrojo autentiškumas, vaizduotė
ir nuoširdus bendravimas. Čia vyko mokytojų konferencija „Autentiškumo kelionė: kaip
atrasti savo tikrąjį „aš“ dirbant su mokiniais“, organizuota SMK Aukštosios mokyklos
iniciatyvos EduAction. Tai buvo diena, kai mokytojai susitiko ne tik pasiklausyti, bet ir
pasinerti į savęs pažinimo, įkvėpimo ir atvirų pokalbių erdvę.
Konferencijoje gvildentos temos, artimos kiekvieno mokytojo širdžiai – apie kasdienybės
iššūkius ir tyliai gimstančias galimybes. Apie mokymosi patirtį, kuri nesibaigia paskutiniu
skambučiu, kalbėjo EduAction iniciatyvos vadovė Ilma Ruškienė – jos įžvalgos priminė, kad
svarbiausia ugdymo grandis yra pasitikėjimu grįstas ryšys tarp mokytojo ir mokinio. Tuo
tarpu Kristina Vainiutė atvėrė duris į ateitį – kvietė pažvelgti į švietimą kaip į erdvę, kurioje
turi tilpti ne tik šiandienos poreikiai, bet ir rytojaus nežinomybės. Vaizduotė, kūrybiškumas ir
skaitmeninė gerovė – temos, kurios jos pranešime suskambo kaip esminiai kelrodžiai ruošiant
mokinius pasauliui, kurio dar tik mokomės įsivaizduoti. Su stipria emocine energija auditoriją
pasitiko Vaida Ivaniukaitė – jos pasakojimas apie išgyvenimus klasėje, įtampas ir emocijų
bangas kvietė ne vengti jausmų, o juos pažinti, išbūti ir paversti augimo dalimi. Marta
Vendland vedė kūrybines balso ir kūno lavinimo dirbtuves, kuriose mokytojai kvietė save
pažinti per balsą, kūną ir drąsą būti „čia ir dabar“. O Rasa Mikutienė kalbėjo apie autentiško
mokytojo archetipus – apie tai, kaip atrasti savo vidinę spalvą ir ją išlaisvinti kasdienėje
veikloje.
Muzika šią dieną tapo gija, sujungusia nepažįstamus balsus į vieną bendrą jausmą. Trijų
jaunų atlikėjų – Vytautės Tamutytės, Meidos Šlamaitės ir Atėnės Ravinkaitės – pasirodymai
buvo kupini jausmo, sceninio žavesio ir energijos, palikę ypatingą įspūdį visiems dalyviams.
Kiekviena jų scenoje sukūrė savitą emocinę atmosferą – nuo gilaus jautrumo iki užburiančios
charizmos ir neblėstančios energijos, kuri dar ilgai skambėjo mintyse.
Tai buvo diena, kai buvo gera tiesiog būti – be skubėjimo, be vertinimo, su galimybe
pasiklausyti, pasidalinti ir gauti. Kai šalia sėdėjo kolegos, kurie supranta iš žvilgsnio, ir kai
klausimai apie mokymą nebuvo teoriniai – jie kilo iš tikrų situacijų, iš gyvenimo.
Konferencija nepasiūlė greitų atsakymų, bet paliko daug minčių, kurias norisi neštis su
savimi. Ačiū visiems, kurie kūrė šią dieną – buvimu, atvirumu, tikrumu.
Ačiū visiems, kurie kūrė šią dieną – buvimu, atvirumu, tikrumu.
Šios dienos įspūdis dar ilgai liko ne tik mintyse, bet ir širdyse. Kaip tiksliai pasakė viena iš
dalyvių:
„Tai buvo tikra šventė sielai! Dalyvavimas mokytojų konferencijoje „VibeLift“ festivalio
metu man priminė, kodėl pasirinkau šį kelią. Kiekvienas pranešimas – tarsi vitaminas širdžiai
ir protui. Įkvepiantys žmonės, jautrios temos, gyvi pokalbiai ir bendrystė, kurios taip dažnai
trūksta kasdienybėje. Išėjau su jausmu, kad esu ne viena – kad mūsų bendruomenė stipri,
kūrybinga ir tikinti tuo, ką daro. Ačiū už šilumą, tikrumą ir viltį, kad mūsų darbas turi gilią
prasmę. Lauksiu kitų metų!“
Kita konferencijos dalyvė papildė:
„Ši konferencija buvo vertinga sustojimo akimirka. Dalyvavimas mokytojų konferencijoje
„VibeLift“ leido pažvelgti į savo darbą iš kitos perspektyvos – su daugiau ramybės, gilesnio
supratimo ir vilties. Pranešimai buvo aktualūs, nuoširdūs ir palietė temas, apie kurias dažnai
susimąstome, bet retai turime galimybę aptarti atvirai. Labiausiai įsiminė jausmas, kad
esame bendruomenė – skirtingi, bet siekiantys to paties tikslo. Išsinešiau ne tik naudingų
įžvalgų, bet ir tylų pasitikrinimą, kad tai, ką darome, turi prasmę.“